Kelionės

Kuriai vairuotojų grupei priklausai tu?

Velykų grožio padiktuotas nusiteikimas būti krikščioniškai atlaidžiai subyrėjo tik išriedėjus į greitkelį Klaipėda-Vilnius. Po velnių, ar kas nors dar Lietuvoje naudoja tokį signalą kaip posūkis??? Mažą švieselę, kuri tampa gyvybiškai svarbi, jei antrąja eile leki maksimaliu leistinu greičiu, o idiotas iš pirmosios staiga sugalvoja persirikiuoti kaip tik tuo metu, kai mašinos susilygiuoja.

Ar visi, išskyrus mane, keliuose yra telepatai? Kelionę tęsiau skaičiuodama, kiek automobilių greitkelyje persirikiuodami rodo posūkį. Mažiau nei penktadalis.

Kai visuomenė gulasi kryžium prieš gėjų eitynes ar investuotojus iš Danijos, taip ir norisi patarti: ne ten švaistote energiją, gerbiamieji. Nemokšos vairuotojai – štai ko turėtume netoleruoti.

Beje, tuo pačiu sumąsčiau, kad vairuotojus pagal elgesį tikriausiai galima skirstyti į tokias grupes:

  1. Pasaulio teisuoliai. Šventai laikosi taisyklių, net jei konkrečioje situacijoje taip sudaro kliūčių kitiems eismo dalyviams. Pvz., kai važiuoja mieste 47 km/h ir pabrėžtinai ignoruoja už jo dantimis griežiantį vairuotoją, važiuojantį 54 km/h. Paprastai turi nemažą vairavimo stažą.
  2. Autistai. Tokie važinėja it kelyje būtų vieni. Paprastai tai šviežiai iškepti arba retai prie vairo prisėdantys vairuotojai: tokie, kurie vos gavo teises arba automobilį vairuoja tik savaitgaliais. Skiriamasis bruožas – sėdi ypatingai tiesiai, prisitraukę labai arti vairo ir be galo susikaupę žiūri priekin. Niekada nesidairo. Iš kitų eismo dalyvių išsiskiria su niekuo nesupainiojama neprognozuojama veiksmų seka. Stebėti juos gali būti įdomi arba erzinanti patirtis. Baigę stebėjimo seansą kiti vairuotojai paprastai būna suintriguoti ir stengiasi aplenkti autisto automobilį, kad pamatytų, kaip jis atrodo. Tada autistai būna palydimi gražių ir nelabai žodžių frazėmis.
  3. Dzin-budistai. Pavadinimas kildinamas nuo junginio „dzin, bus gerai“. Iš esmės nepiktybiški.  Jie, kaip ir autistai, galvoja esantys vieni kelyje, tačiau nuo pastarųjų skiriasi gebėjimu nesureikšminti smulkmenų, tokių kaip posūkio signalas, neveikiantys žibintai, parkavimas prie ženklo „sustoti draudžiama“. Pasižymi ypatinga kantrybe, kai per kamščius sumano sukti į kairę sankryžoje, kur tai draudžiama. Nepatikimi, nes mėgsta vidury gatvės palikti automobilį su įjungtu avariniu signalu pasakę „aš tuoj, tik minutei“. Beje, avarinis signalas jų ženklų kalboje reiškia visišką indulgenciją.
  4. Ereliai. Dažniausiai tai – jauni vaikinai trumpais plaukais, rečiau – taksistai. Žiauriai krūtai vairuoja. Krūtumas pasireiškia staigiais neprognozuojamais manevrais, elementaraus mandagumo nepaisymu, kitų vairuotojų išdūrimu. Paprastai karšto būdo, serga už teisybę ir būtinai stengiasi pamokyti jų krūtumą pažeidusį eismo veikėją gąsdinančiai priartėdami prie pastarojo automobilio iš bet kurios pusės.  
  5. Tiesiog idiotai. Prisisiurbę alaus, gali pramogauti važinėdami ant ežero ledo draustinyje arba skrieti 120 km/h greičiu per gyvenvietę. Neretai prisipramogauja iki kelionės į dausas.

Tikiuosi, tavęs nėra nei tarp vienų.

Su meile — Goa

Atsimenate praėjusių metų viešbučių ir kavinių akciją Užtemdykime Lietuvą (kažkaip kitaip vadinosi, bet nepamenu, vis tiek suprasite)? Mano akimis, tai buvo pati neatsakingiausia šalies ir klientų, pati nepatriotiškiausia ir šiaip – pati blogiausia šantažo akcija. Pasipiktinimą didino tai, jog kol plakatais išsidabinę viešbučiai ir restoranai apdainavo savo apverktiną būklę, mes kaip tik ieškojome vietos didelėms vestuvėms. Ir ką jūs sau norite – vertinant kainos ir kokybės santykį, kainų korekciją pagal rinkos padėtį, paslaugumą ir lankstumą apskritai, man nepasirodė, jog toji būklė tokia jau apverktina. Kaip jums toks įsiklausymo į klientų poreikius pavyzdys – pasiūlymas visą sodybą užimti ketinantiems vestuvininkams išsikraustyti kitą dieną iki 12 val., nes vakare pirties reikės kitiems klientams…

Žodžiu, tie užtemdytos Lietuvos plakatai kaimo sodybose ir svečių namuose Palangoje mane gerokai siutino, taigi dariau mini tyrimą, ir geriausiai aną akciją, man rodos, iliustruoja net kelis kartus išgirstas atsakymas – ką jūs, nei čia mes jaučiam tą krizę, nei ką, mes pasikabinome plakatą dėl solidarumo. Maždaug – dėl smagumo. Jau pasakiau, kad man tai atrodė baisiai neatsakinga pirmiausiai savo verslo ir savo klientų atžvilgiu, ir, kaip laikas parodė, nieko iš to neišėjo.

Bet norėjau ne apie tai. Ryanair paskelbė apie plėtros planus Lietuvoje, ir šiaip artėja vasara, o tai reiškia, kad tuoj vėl prasidės diskusijos turizmo tema Lietuva vs Turkija, Egiptas, Kipras, Tailandas et al. O štai aš ką tik grįžau iš Indijos, Goa, kur patyriau niekur neparduodamą ir nenuperkamą dalyką – svetingumą. Ne sukurtą, pateikiamą ant lėkštutės kaip neatsiejamą savaitgalio paketo dalį kartu su minkštais frotiniais chalatais ir nemokama valanda spa, bet tą, kuris sako: kas geriausia – svečiui. Iš tiesų seniai patirtas pojūtis, kai visus vietinius ypatumus – dulkes, abejotiną švarą, tirpią kavą, dušą, kuriame yra rankšluosčiai, bet nėra muilo – nustelbia visada atpažįstamas ir su niekuo nesupainiojamas nuoširdumas. Ar jums čia patinka? Ar kitais metais vėl atvažiuosite, klausia jie. Just look, look don‘t cost – kviečia visokį pliažinį niekalą pardavinėjanti pardavėja gatvėje. Ir daro tai taip nuoširdžiai, bet neįkyriai, kad čia pat sustoji valandžiukei pasikalbėti. O jei sakai, kad vėliau, ji klausia — you promise tomorrow? Jei į tą patį restoraną vakarienės ateini antrą kartą, tampi mylimiausiu klientu, jei trečią – beveik draugu. Visų padavėjų. Ir dėl to tau nebesvarbu, kad vietoj balto vyno atnešė raudono, o mojito kokteilis labiau primena smulkinto ledo krūvą.

Ir tada pagalvoji: kaip teisingai tai vadinama angliškai – hospitality services.

Klausimą ar viskas gerai, nieko netrūksta? iš vikrios padavėjos girdžiu tikriausiai du iš trijų apsilankymų restorane. Bet kiek kartų – su nuoširdžiu susidomėjimu? Nebeatsimenu, kaip vadinosi pirmasis ispaniškas restoranas prie kazino Basanavičiaus gatvėje, bet vis dar atsimenu, kaip prie mūsų, dviejų seserų su džinsais, nusprendusių iki mėnesio pabaigos dviem savaitėms likusius bendrus 150 litų išleisti prašmatniems pietums (patikėkite, prieš 10 metų tai buvo didelė suma), priėjo moteris, prisistačiusi jo šeimininke, ir paklausė, kaip mums čia patinka. Nuo to laiko Vilniuje atsidarė ir užsidarė daug gerų restoranų, pusę jų aplankiau, bet nei viename jų nepasijutau nuoširdžiau priimta, su tikru, nesumeluotu dėmesiu ir noru palepinti.

Nenoriu, kad šis įrašas baigtųsi eiliniu pabumbėjimu apie paslaugų kokybę. Tebūnie tai viltingas palinkėjimas, kad artėjantis turizmo sezonas į mūsų viešbučius, restoranus, parduotuves kartu su lankytojų srautais sugrąžins ir tikrą nesumeluotą svetingumą.

Unbelievable

Su kuo asocijuojasi žodžiai kelionė traukiniu Indijoje? Pirma mintis, atėjusi į galvą – pergrūstas vagonas, kuriuo žmonėms reikia dalintis su visokiais gyvuliukais, keleiviai ant stogų, nešvara, žodžiu – košmaras. Tačiau egzistuoja ir kitas kraštutinumas, pavadinimu Maharajas’ Express. Tiesa, tai ne šiaip traukinys, kuriuo nuvažiuosi iš miesto A į miestą B – jis panašesnis į kruizą sausuma. Tokio 6-8 dienų pasivažinėjimo kaina – nuo 6400 $. Nice.

Pažiūrėkim, ką keleivis už tai gauna. Kiekviename kambaryje – LCD televizorius, DVD grotuvas, telefonas, internetas, individualiai reguliuojama oro temperatūra… Maistas ir vietinės gamybos gaivieji ir alkoholiniai gėrimai įskaičiuoti. Taip pat nemokamai galima vakarieniauti mieste, naudotis liokajaus, gidų paslaugomis.

Yra ir šiokių tokių reikalavimų – pirmiausia, aprangos kodas. Rekomenduojamas – smart-casual, vakarienės metu – oficialus. Rekomenduojama išjungti mobiliųjų telefonų garsą. Traukinyje rūkyti negalima, kaip ir visose viešose vietose Indijoje. Labai gražiai pasakoma, kad vaikai iš principo nepageidaujami – nurodomos sąlygos tėvams, o paskui parašyta: This option is not recommended by RIRTL :)

Gal ir nieko būtų. Kažin, kaip keliautojai reaguoja į drastiškus aplinkos pokyčius, kai išlipa pasižvalgyti kokiame nors mieste?

Destination: Mauricijus

Na ir šalčiai prasidėjo… Kadangi pro langą nieko gero nesimato, o ir šiaip prie šalto stiklo prisiliesti nemalonu, štai keletas labai maloniai nuteikiančių vaizdelių iš rojaus žemėje - Mauricijaus.

92382468_Qg47peSp_9E8A0576

92382479_tyncdtRG_9E8A0597

92382520_Ydxw7DDN_9E8A1023

Mauritius_Coin_de_Mire_3

Mauritius_Dinarobin_Hotel_beach

P. S. Mauricijus yra Indijos vandenyne, į vakarus nuo Madagaskaro. Pasakiškas klimatas ten :)

Nuotraukos iš čia ir čia.

Pasiilgusiems saulės

Kai už lango toks bjaurus oras, nejučia galvoje gimsta visokie pabėgimo į bet kur, kur šilta planai. Kviečiu paspoksoti į fantastiško grožio salos – Madeiros – vaizdelius.

Nepaisant to, kad čia nerasta beveik jokio naktinio gyvenimo (kas man asmeniškai yra labai svarbus kriterijus renkantis atostogų vietą ir įdomus tyrimo objektas), vieną negražią dieną, tokią kaip šiandien, imsiu ir kokiai savaitei dingsiu pasižiūrėti, kaip Madeira atrodo iš tikrųjų.

funchal_12_06

Madeira Archipelago

madeira_307

Madeira Archipelago

madeira_16_117

Nuotraukos iš madeira archipelago.