LLRI (Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas) pristatė Sodros permainos koncepciją. Pasipylė kritika. Pirmiausiai – politinė, kritikavusi bendrus principus ir pabrėžusi, kad už tokios koncepcijos nėra jokių skaičių. Vėliau – ilgesni ir detalesni straipsniai, išvardijantys visus pasiūlytos koncepcijos trūkumus ir reziumuojantys, kad už jos nėra jokių skaičių. Abiejų rūšių kritikuotojai sutartinai peikė mintį perduoti tam tikras funkcijas privatiems draudimo fondams ir pataikaujant stambiam kapitalui. Mane pradžiugino tai, jog buvo komentarų, kurie ne kritikavo, bet klausė. Ir man kyla bent keli klausimai.
Pirmiausiai – o kur daugiau pasiūlymų? Apie Sodros bankrotą garsiai kalbama jau beveik metai, nors visi protingi žmonės supranta, kad tokia situacija atsitiko ne per metus ir ne dėl krizės. Ar Laisvosios rinkos institutas yra vienintelis pažangios konstruktyvios minties bastionas Lietuvoje? Kol kas panašu, kad SADM ir toliau imituoja, kad ieško sprendimo, ar tik kuria kritkuojamuosius komentarus vieninteliam šiandien žinomam Sodros pertvarkymo pasiūlymui. Kritikuoti paprasta, tai garantuotas būdas pasirodyti rimtu ir protingu nieko nesukuriant ir nepasiūlant. Betgi kada institutų ir universitetų šviesūs žmonės pasakys savo žodį?
Kitas klausimas – ar tikrai suprantam, ką skaitom? Koncepcija – tai pažiūrų į kuriuos nors reiškinius sistema, daikto, reiškinio, proceso samprata. Čia nėra vietos skaičiams. Čia kalbama kategorijomis ir principais, ne skaičiais.
Kaip bebūtų, šiandien vis dar turim Sodrą, ir vis dar turim vieną vienintelį pasiūlymą, kaip ją pertvarkyti. Noriu tikėti, kad kitų pasiūlymų, tegu ir negausiai, dar bus. Rinktis iš vieno neprotinga, o kai bandai tą vienintelį siūlymą svarstyti, tai nenorom turi stoti į jo šalininkų arba kritikuotojų pusę. Negaliu ir nenoriu rinktis iš tokio menko pasirinkimų rato, bet negaliu nepasakyti savo nuomonės kaip eilinė pilietė, jau beveik 20 metų mokanti savo dalį į kiaurą maišą.
Negaliu sutikti su tais, kurie teigia, kad LLRI pasiūlyta koncepcija tinkama turtingiems, nei tiems, kurie sako, kad priėmus tokią sistemą, Sodra visiškai bankrutuotų, nes prapultų bet kokie jos finansavimo šaltiniai. Sodra ir taip jau bankrutavusi, o vienintelis būdas užtikrinantis pensijų bei kitų išmokų sumokėjimą iš šio vargano fondo yra nesibaigiantis skolinimosi maratonas. Be to, koncepcijoje kalbama apie principines nuostatas ir kategorijas, o ne apie laikotarpį, nuo kada pradėti Sodros pertvarką, nei apie jokią kitą konkretiką. Net jei jau šiemet rastusi politinė valia pradėti viešą diskusiją ieškoti geriausio Sodros pertvarkos varianto, net jei paskaitytume bent kelias koncepcijas ir pradėtume diskutuoti, tai geriausiu atveju toji pertvarka prasidės kada? Po penkių ar dešimties metų? Tikrai negreit. Ir tęsis ne metus. Neabejoju, kad ir kas bus valdžioje tuo metu, numatys protingą pereinamąjį laikotarpį ir pasirūpins apsaugoti visas socialines grupes.
Dėl koncepcijos tinkamumo turtingiesiems, tai, atleiskite, visai mitas. Nereikia mokytis aukštosios matematikos, kad suskaičiuotum – vos pusantro tūkstančio litų į rankas uždirbantis pilietis dar tūkstantį kas mėnesį atseikėja mokesčiais. Per metus – 12000. O per 30 metų? Tai su sąlyga, kad jo alga per visą darbingą amželį taip ir liks pusantro tūkstančio į rankas. Juk tikėtina, kad bet kuris protingas ir atsakingas žmogus tuo nepasitenkins, ir darys visa, kas įmanoma, kad uždirbtų daugiau. Bet jei net ir nepavyktų, ar tie 360 000 litų nėra pakankamai ženkli pinigų suma, kuri, jei privalomai sumokama į tinkamus fondus ir juose profesionaliai ir atsakingai valdoma, gali užtikrinti bent jau neblogesnį pragyvenimą senatvėje nei tai, ką šiandien pensijos pavidalu gauna 30 – 40 metų dirbę mūsų tėvai.
Tada dar baisusis argumentas prieš privatininkus. Akivaizdu, kad tas žodis nepriklausomoje Lietuvoje vis dar kelią pyktį ir panieką, bet nežiūrint to, man kyla klausimas – o kas blogo yra su privačiais draudimo fondais? Aš atsimenu laiką, kai Lietuvoje veikė vienintelė draudimo bendrovė, bet jau beveik penkiolika metų, kai privačių draudimo bendrovių yra daugybė, o žmonės savanoriškai draudžia ten savo turtą ar gyvybę (beje, privalomai taip pat – vairuotojų civilinę atsakomybę), ir kol Draudimo priežiūros komisija ar bet koks jos atitikmuo kompetetingai atlieka savo darbą, niekam problemų dėl to nekyla. Visiškai pritarčiau tiems, kurie pasakys, kad tokią rinką būtina reguliuoti ir griežtai prižiūrėti. Kaip RRT prižiūri ryšius ir telekomunikacijas, o VKEKK kontroliuoja energetikos ir šildymo kainas gyventojams.
Vistik labiausiai nustebino (nors ir tikėjausi, kad tokių bus) argumentai, kurie pirmiausiai mojuoja Europos Sąjungos direktyvų numeriais, Europos socialine chartija, Konstitucija ir kitais lietuviškais ir nelietuviškais teisės aktais. Kodėl? – labai primena kokios stambios įmonės teisininko argumentus, kodėl negalima padaryti vieno ar kito pakeitimo sutartyje ar sąlygose klientams ar partneriams, motyvuojant bet kokiom taisyklėm, kai tikroji priežastis – tiesiog pateisinti savo prasmingą, tik vertės nesukuriančią darbo vietą. Todėl labai norėčiau tikėti, kad randantis tikrai diskusijai apie koncepcijos nuostatas ir principus, jiems bus priešpastatomi kitos nuostatos ir principai, o ne teisės aktai, kurie turėtų tarnauti bet kokios koncepcijos įgalinimui ir jos nuostatų praktiniam realizavimui.
