Ponas Zuokas labai efektingai ir profesionaliai (RsV požiūriu) pasirinko temą ir laiką. Kalbėti apie 2011 metus, kai net 2010 metų biudžetas nei apsvarstytas, nei patvirtintas?.. Na aišku, kad niekas neketino į tai gilintis. Na aišku, kad tai ir sugalvota buvo ne tam, kad kas gilintųsi, bet tam, kad būtų proga efektingai trenkti Seimo nario mandatą ant stalo. Ėjimas, kuriuo negalima buvo pralošti.
Zuokas norėjo atkreipti žiniasklaidos dėmesį, ir puikiai tai padarė. O pasakydamas, ką jis darytų su susisiekimo ministru, jei jis būtų ministras pirmininkas, gal norėjo pasimatuoti bent žodžiais tokias pareigas?.. Nežinia. Bet man pasirodė, kad toks pareiškimas (dėl Seimo nario mandato atsisakymo) labiau parodė Zuoką kaip emocingą, bet ne kaip patyrusį ir mokantį tikslo siekti politiką. Vietoj to, kad visom priemonėm ir būdais kantriai ir išmintingai siektų įtikinti Seimo kolegas, kodėl jo siūlymas yra svarbus ir savalaikis, jis tiesiog trinktelėjo durimis kaip aikštinga panelė. Bet tiesa, ir tikslas ko gero buvo ne PVM įstatymo pataisos nuo 2011 metų, o savo tikrojo tikslo link jis ko gero pasistūmėjo.
Kitas aspektas, kuris man atrodo svarbesnis šioje situacijoje yra tai, kad Zuoko pasiūlytas ir svarstytas klausimas, o labiau – Seimo atsisakymas į jį gilintis, eilinį kartą parodo kad ir šis Seimas, nežiūrint visų partijų deklaracijų ir rinkiminių kalbų, tik pakalbėjo ir pamiršo apie būtinybę sudarinėti valstybės biudžetą programiniu principu. Todėl panašu, kad ir kitais metais, kaip šiemet ir pernai, ir užpernai, biudžeto svarstymas liks tik paskutinės nakties darbu. Tik proga pasigalynėti dėl žiniasklaidos dėmesio, deklaruoti eilinį pareiškimą, ar savo teisumą ar svarbą. O vyriausybė ir toliau liks tik gaisrų gesintoja, o ne progreso planuotoja, kaip kažkuriame laikraštyje šią savaitę buvo teisingai pastebėta.
Seimo pirmininkė prieš kelias dienas ar savaitę kalbėdama apie Seimo darbo kokybę pasakė, kad siūlys keisti Seimo rinkimų datą, kad ateityje išrenkami seimai neturėtų pradėti darbo biudžeto svarstymo išvakarėse. Labai teisingas pastebėjimas. Tačiau ar ne geriau būtų keisti praktiką, kada turi būti svarstomas valstybės biudžetas? Kodėl nepradėjus svarstyti valstybės biudžeto bent jau rugsėjo mėnesį? Ir sudarinėti jį bent 3 ateinantiems metams.
Biudžetas viso labo yra planas. Planas to, ką valstybė sieks kitais metais padaryti, kokias deklaruotas partinėse sueigose ir suderintas Seimo diskusijose programas ir funkcijas valstybė paves Vyriausybei atlikti, ir kaip tai bus finansuojama. Jei toks planas bus sudarytas 3 ateinantiems metams, tai reiškia, kad po metų, kitą rugsėjį svarstant naująjį valstybės biudžetą jis bus ne tiek naujas, kiek tęstinis, apimantis ir tai, ko praėjusiauis metais nepavyko įgvendinti, kas turi būti perkelta į vėlesnį laikotarpį, ar visai dingti. Atitinkamai reiks korekcijų ir kitų dviejų metų planams, bet tai padėtų formuoti ir išlaikyti nuoseklų požiūrį į ūkio ir valstybės vystymą.
(